Gelbėjimosi liemenė ir (ne)skraidantis kilimas

Kažkada, kai pradėjau skraidyti, man atrodė labai keista, kai prieš pakylant lėktuvui, stiuardesės įspėdavo, kad avarinio leidimosi metu, deguonies kaukes ir gelbėjimosi liemenes turime pirmiausiai užsidėti sau, o tik tada pasirūpinti vaikais ir kitais šalia esančiais žmonėmis. Ką?! Koks egoizmas! Žinoma, kad pirmiausiai reikia pasirūpinti vaikais ir kitais, silpnesniais už save! Tačiau dabar, praėjus daug metų ir sukaupus šiokios tokios gyvenimiškos patirties, jau neabejoju šios taisyklės teisingumu - tik pačios/patys būdami sveiki ir stiprūs, galėsime tinkamai pasirūpinti kitais. O, bet, tačiau...kaip dažnai nesilaikome šios taisyklės, lekiam bėgam, kol..nugriūnam ir išmiegam 24 valandas kur nors ant kilimo. Jei pasiseka. O jei ne, tada bėgam ir lekiam dar ilgiau, kol nebeturim jėgų tos liemenės užsidėti... Per likusias šių metų dienas, siūlau įššūkį - bent 15 minučių kasdien skirti sau - karštoje vonioje, prie knygos, stovint ant galvos ar dar kitaip, kaip patinka Jums. Ir jei galvojate, kad pamiršite - užsistatykite priminimą savo išmaniąjame telefone, tam jis ir skirtas.