Nuodėmės vertas desertas. Saldi nuodėmė. Pyragaičiai verti nuodėmės. Cukinijų apkepas be nuodėmės. Saldumynai be nuodėmės. Desertas “be kaltės jausmo”. Kas darosi? Kodėl maistas negali būti tik maistas? Kodėl angliavandeniai nebėra angliavandeniai? Kada jie tapo “nuodėmėmis” ir “kaltės jausmais” ir ką tai reiškia mums, paprastiems “nusidėjėliams”? Mano nuomone, tai, kad mes nustojome į maistą žiūrėti kaip į elementarų energijos ir maistinių medžiagų šaltinį ir pradėjome jį skirstyti į “nuodėmingą” ir “nekaltą” suteikia mums tik dar daugiau streso, kurio ir taip pakanka. Juk valgymas yra natūralių fiziologinių poreikų patenkinimas, toks pat kaip kvėpavimas. Ką gero duoda kaltės jausmas
Kas gali būti geriau už tai, kai tarptautinė pietų miego diena išpuola sekmadienį?! Kada paskutinį kartą leidote sau pamiegoti vidury dienos? Kai buvote trijų ir lankėte darželį? Kai sirgot sunkia gripo forma? O kada tai darėte savo malonumui? Šiaip sau, nes norėjot. Be kaltės jausmo. Be sąžinės graužimo dėl neišplautų grindų ar nepakabintos lentynos. Prisimenat? O štai kinai tai daro. Tik miego vietos skiriasi- viršininkai pamiega savo kabinetuose, ir nedrįsk jų trukdyti dėl kokių nors nepasirašytų dokumentų; darbininkai ir sodininkai - tiesiog ant šaligatvio pasikloję kilimėlius. O labiausiai mane pralinksmino apsilankymas Pekino Ikėjoje pietų metu. Sočiai privalgę švediškų kukuliukų
Turbūt visi esate girdėję apie NSO? O ar teko susidurti su NPO? NPO - neatpažinti plaukiojantys objektai. Sutinkami dažniausiai sriuboje ir labiausiai linkę apsireikšti vaikams iki tam tikro amžiaus. Aš, deja, buvau išimtis ir NPO mane persekiojo gana ilgai, maždaug iki tol, kol pati pradėjau virti sriubas ir tiksliai žinodavau ką į jas dedu ir ko ten būti negali. Didžiausią baimę man keldavo svogūnai. Net ir dabar, nors labai mėgstu svogūnus ir dedu jų daug ir visur, vis dar negaliu pakęsti jų plaukiojančių sriuboje. Bet sriuba be svogūnų, irgi ne sriuba. Išeitį man padiktavo mama, patardama į verdamą sultinį įdėti nenuluptą svogūną, kad spalva būtų gražesnė. Ir tada mane ištiko Eureka
Sekmadienį užsiminiau apie cirkadinį ritmą, o pirmadienį trys amerikiečių mokslininkai už tai gavo Nobelio premiją. Na, jie ne tik "užsiminė", jie ištyrė vaisinių muselių geną, atsakingą už normalų biologinį ritmą ir įrodė, kad būtent šio geno pagalba, augalų, gyvūnų ir žmonių cirkadiniai ritmai prisitaiko taip, kad sinchronizuotųsi su Žemės sukimusi. 🌏 Aš manau, kad vien už sugebėjimą izoliuoti vaisinių muselių (!) geną, galima įteikti Nobelio premiją. https://www.nobelprize.org/…/medi…/laureates/2017/press.html
Kas gali būti geriau, nei sekmadienio rytą sužinoti, kad šiandien yra tarptautinė kavos diena?!☕️ Kai naujai sutiktiems žmonėms pasakau savo profesiją, vienas iš pirmų klausimų būna apie kavą. Ar aš ją geriu? Taip, atsakau, geriu. Bet (kodėl visada turi būti BET?), niekada kavos negeriu tik atsikėlusi anksti ryte, niekada negeriu su cukrumi, ir geriu ją be pieno. Kodėl? Sveiko žmogaus kortizolio (streso hormono) kiekis kraujyje įprastai pasiekia piką apie 8 valandą ryte. Gerdami kavą tuo metu, mes susiduriame su dvejopa problema. Pirma, kava gali paveikti natūralią kortizolio gamybą - organizmas, kasryt gaudamas kofeino, pradeda gaminti mažiau kortizolio ir labiau pasikliauti kavos poveik
