Žinot tą jausmą, kai kažką atidėlioji atidėlioji, o paskui nesupranti, kaip galėjai be to iki šiol gyventi? Man taip atsitiko su linų sėmenų traškučiais/trapučiais/duonelėm. Jau nuo vasaros žadėjau juos išbandyti, bet taip ir neprisiruošiau. Tačiau užvakar išbandžiau, o šiandien jau baigiu džiovinti antrą partiją. Džiovinti sėklų traškučiai yra tikras išsigelbėjimas žmonėms netoleruojantiems gliuteno ar dėl kitokių priežasčių atsisakiusiems ar ribojantiems miltinius produktus, tokius kaip duona ir sausainiai. Kas gi nepasiilgsta seno gero sumuštinio arba traškaus sausainio prie kavos?! O dar kai tuo pačiu gauni ir naudingų Omega 3, ląstelienos, vitaminų ir mineralų ir jokio cukraus - lieka t
Sakoma, visi sprendimai atsiranda iš reikalo arba tingėjimo. Viena iš tokių veiklų, kuria reikia, bet nemėgstu užsiimti yra maisto pirkimas. Nemėgstu jo ir visais įmanomais ir neįmanomais būdais vengiu. Jau geriau virsiu sriubą iš kirvio koto, nei eisiu į parduotuvę. Bet, kai nebegaliu išsisukti, tada stengiuosi apsipirkti kuo greičiau, sueikvodama kuo mažiau energijos ir laiko. Ir tam naudoju “trijų veiksmų sistemą”: vengti, (ne)skaityti, pavalgyti. 1.Vengti. Daugelis iš mūsų, nors kiek besidomintys sveikata ir mityba einame į parduotuvę vedini geriausių ketinimų pirkti tik naudingus, neapdorotus, sveikus maisto produktus. Tačiau namuose suprantame, kad parduotuvėje buvo ištikęs smegenų
