Vazos, stiklainiai ir senelių namai.

Vakar porą kartų pagalvojau tą patį: nu bet kaip faina, kad mes visi tokie skirtingi!

Iš pradžių ta mintis šovė, kai sėdėjau Spiečiuje ir rašiau apie moterų hormonų šokius, ir kaip beprotišką pasadoblį paversti lėtu valsu. Šalia manęs dirbo Ernesta, nereali personalo valdymo ekspertė ir mano asmeninė koučerė; užbėgo Aistė, grafikos dizainerė, dėkingumo žurnalo ambasadorė, vaikų svajonių pildytoja.

Kitame kambary dirbo Herkus, kuris padeda jauniesiems švęsti meilę (nugirdusi porą sakinių iš jo ir jaunųjų pokalbio pasigailėjau, kad savo vestuves atšvenčiau kol jis dar lankė darželį). Na, ir išsikvietėm Darių Kamandierį, nekilnojamo turto guru, kad padėtų mums išspręsti vieną techninį nesklandumą. Dar pas mus dirba individualių rūbų kūrėja ir siuvėja Kristina, dizainerė Elina, Jolanta aka turtinga moteris, 100% italas Alessandro ir daug kitų, kuriuos norėčiau, bet neminėsiu, nes apkaltinsit reklama, o aš tik noriu pasidžiaugti, kad mes visi tokie skirtingi dirbam sau po vienu stogu, papildydami ir palaikydami vienas kitą.

Kaip tuose genialiuose senelių namuose, kuriuose yra įrengiami vaikų darželiai, ir kur senjorai ir maži vaikai mokosi vieni iš kitų ir keičiasi gera energija.

Antras kartas, kai pagalvojau apie skirtumus, kilo per mūsų tradicinį ketvirtadieninį Gyvų Moterų susitikimą, kuris yra Ingos Stasiulionytės projektas ir kuriam esu dėkinga už pažintis ir draugystes, naujus vėjus ir įkvėpimą.

Šį kartą buvome nusprendusios pasikalbėti apie mitybą, sveikatą, masažą, emocijas ir meilę sau, tai…taip ir padarėme :) Ir buvo smagu.

Bet taip pat, kadangi turėjome jaunų viešnių, kurioms moterystė dar prieš akis, norėjosi kažkaip užakcentuoti ir padrąsinti atsilaikyti prieš bendraamžių ir žiniasklaidos spaudimą, patikinti, kad yra gerai, labai gerai, būti skirtingoms. Tada pagalvojau, kad mes visos esam vazos, su savo skirtingom formom, linkiais ir iškilimais; su ryškiais ir mažiau ryškiais charakteriais; su šviesiom ir mažiau šviesiom nuotaikom; labiau ar mažiau trapios. Ir kaip būtų baisu, jei visos būtume 0.5 litro permatomi stiklainiai.

Viva skirtumams! Nebūk stiklainis, būk vaza.